Jtdylktuy

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 193 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.

Koplyčios interjeras 2018 m. vasarį

Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia – mauzoliejinė koplyčia, esanti Tūbinių I kaime, Šilalės rajone, prie kelio  4101  Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai , 6 km į šiaurės rytus nuo Šilalės. Koplyčia stūkso Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios šventoriaus tolimajame krašte, 50 m į pietvakarius nuo bažnyčios.

Šv. Kryžiaus koplyčia yra XII-oji, svarbiausia buvusių Tubinių kalvarijų stotis, pastatyta kartu su bažnyčia. Koplyčia su laidojimo rūsiu, sutvarkyta, prižiūrima. Rūsyje palaidoti vietos dvarininkai, bažnyčios fundatoriai bajorai Jacevičiai. Koplyčios sienoje išlikusiame kertiniame akmenyje matoma iškalta statybos data „1823“. Tūbinių klebono Algirdo Genučio, bendruomenės ir kraštiečių iniciatyva 2014 m spalio 19 d. vyko renginys pagerbti bažnyčios statytojų giminę – jos narių palaikai buvo pašventinti ir iškilmingai perlaidoti sutvarkytose koplyčios kriptose. Jacevičių vardai ir palaidojimų vietos atskleistos palyginti neseniai, Lietuvos valstybiniame istorijos archyve (LVIA) inicijavus giminės genealoginius tyrimus. Šios žinios išsamiai pateikiamos informacinėje lentoje, pakabintoje koplyčios rūsyje. Koplyčioje yra saugomų kultūros vertybių: altorėlis su paveikslais „Marija Sopulingoji“ ir „Ecce homo“, būgnas su herbais.

Daug metų Tūbinių šventoriuje stovinčios koplyčios rūsys slėpė tūbiniškiams mažai žinomos, bažnyčios steigėjų ir statytojų Jacevičių giminės palaikus. Koplyčios rūsys ir mūrinės palaidojimų kriptos sovietmečiu buvo apleisti ir nuniokoti. Pradėjus tvarkymo darbus, buvo iškelti palaikai (kaukolės ir kaulai), kurie buvo matyti tarp įgriuvusių plytų, supuvusiuose mediniuose karstuose.

2014 m., kai buvo ruošiamasi bažnyčios pašventinimo 190 metų jubiliejui, buvo tvarkomas šventoriuje stovinčios Šv. kryžiaus koplyčios rūsys, atidarytos kriptos. Rastus palaikus identifikavo antropologas, kuris konstatavo, kad rūsyje palaidoti 6 žmonių palaikai: keturių suaugusių ir dviejų vaikų. Dvarininkų Jacevičių palaidojimai kriptose patvirtinti dokumentais, kitų atrastų dviejų suaugusių ir dviejų vaikiškų palaikų tapatybės kol kas nėra išaiškintos, nustatyta tik jų lytis ir amžius. Manoma, kad čia ir toliau buvo laidojami artimi Jacevičių giminės atstovai. Dalis Jacevičių giminės, tarp kurių ir Ignoto Jacevičiaus sūnaus Anupro šeima, po 1831 m. sukilimo emigravo į Prancūziją. Po atrastų dokumentų ir rengiantis išsaugoti bažnyčios statytojų Jacevičių atminimą, kartu iškelta iniciatyva atstatyti Tūbinėse stovėjusį ir sovietmečiu nugriautą paminklą Vytautui Didžiajam.

Kunigas Vincentas Juzumas, nuo 1881 m. klebonavęs Varnių parapijoje, savo veikale „Žemaičių vyskupijos istorija“ (1899 m.) apie Tūbinių bažnyčios atsiradimą rašė:

„XIX amžiaus pirmoje pusėje Tūbinių savininkas buvo itin pamaldus, pavyzdingas žemvaldys, bajoras, Telšių apskrities maršalka Ignotas Jacevičius, gyvenęs savo Tūbinių dvarelyje. Atitrūkęs nuo namų šurmulio, vienumoje, jis ilgai ir nuoširdžiai melsdavosi ne tik savo, bet ir visų žmonių išganymui. Tam reikalui netoli dabartinės Tūbinių bažnytėlės, prie pušyno, šis bajoras pasistatė nedidelį namelį, kuriame ilgas valandas praleisdavo paskendęs maldose. Taip karštai besimeldžiant, jam kilo mintis toje vietoje pastatyti bažnyčią, kad joje galėtų melstis ne tik jis pats, bet ir Tūbinių bei aplinkinių kaimų žmonės. Pasitaręs su žmona Tekle Godliauskaite, 1820 metais ėmėsi įgyvendinti savo sumanymą. Tuo reikalu I. Jacevičius kreipėsi į tuometinį kunigaikštį, žemaičių vyskupą Juozapą Giedraitį ir jo koadjutorių oficiolą Gailevičių. Pagal tuomet galiojusią teisę Jacevičiai oficialiai užrašė valaką (mažiau negu hektaras) žemės suplanuotai bažnyčios statybai, o kunigui paskyrė 80 sidabro rublių algos metams. Minėtas vyskupas, gavęs Dvasinės kolegijos sutikimą, 1821 metais leido Jacevičiams funduoti Tūbinių bažnyčios statybą. Jau 1822 metais vyskupo įgaliotas Šilalės klebonas kun. Tomas Pilsudskis su kunigais altaristu ir vikaru pašventino būsimos šventovės akmenį, 1823 metais Dievo namų statyba jau buvo baigta.“

Daugiau…

• Vasario 21 d. prasidėjo jubiliejinė 20–toji Vilniaus knygų mugė.


• Vasario 20 d. „Brit Awards“ Londono arenoje „O2“: geriausi atlikėjai – George Ezra ir Jorja Smith.


• Vasario 20 d. Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba įvykdė plačią akciją ir suėmė 8 teisėjus, 5 advokatus ir dar 13 teisinės sistemos asmenų, įtariamų sukčiavimu ir korupcija.


• Vasario 18 d. po finansų skandalo Estijoje Danske Bank nutarė nebevykdyti banko veiklos Baltijos šalyse.


• Vasario 18 d. dėl potvynio kelyje  206  Šilutė–Rusnė  ir apylinkėse paskelbta ekstremali situacija.


• Vasario 17 d. Karaliaus Mindaugo taurę Vilniuje iškovojo „Rytas“, laimėjęs prieš Kauno „Žalgirį“ 70:67.


• Vasario 16 d. pirmą kartą istorijoje Kanadoje Niagaros kriokliai nušviesti Lietuvos vėliavos spalvomis.

Lietuvoje

• 
  1883 − Mažojoje Lietuvoje pradėtas leisti pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas nelegalus pasaulietinis žurnalas „Aušra“. Žurnalas leistas iki 1886 m.


• 
  2000 − Vilniuje pasirašyta Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimo sutartis.


• 
  2003 − Garsiam operos solistui Sergejui Larinui įteiktas Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ apdovanojimas. Šis apdovanojimas įteikiamas nuo 1997 metų.

Pasaulyje

• 
  1431 − prasidėjo Žanos d'Ark teismas.


• 
  1842 − amerikietis Džonas Grinau užpatentavo siuvamąją mašiną.


• 
  1885 − atidengtas Vašingtono monumentas.


• 
  1947 − išradėjas Edvinas Herbertas Landas (Edwin Herbert Land) Niujorke pristatė pirmąjį momentinį fotoaparatą – „Polaroid“.


• 
  1960 − Kubos lyderis Fidelis Kastro nacionalizavo visus verslus Kuboje.